žlebtelėti

žlebtelėti: žlèbtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo RŽ, KŽ 1. tr., intr. Jrb, Krkl tarstelėti, šnipštelėti: Ji žodį tik žlèbtelėjo, tuo suprato kiti J. Jis ma[n] žlèbtelėjo, ka Jonas nori mani aplankyt Smln. Jis ma[n] tik žlèbtelėjo į ausį, aš i dūmiau namo Stak. Kreivarankis žlebtelėjo ūkininkui, kad tasai įkištų ponui urėdininkui pinigų A1885,117. Kad anai kas ten žlèbtelėjo, ka tas vaikis gera, ana sakė, pavyda, visi mun pavyda End. Jis visai be reikalo žlèbtelėjo Rg. 2. tr., intr. piktai, užgauliai pasakyti: Jis neiškęs nežlèbtelėjęs, t. y. nepasakęs J. Žodelį žlèbtelėjo, ir gana Jrb. Aš jai žlèbtelėjau Snt. 3. intr. šleptelėti, žnektelėti, tėkštelėti: Nuo to kandimo ir dar daugiau nuo baisaus urzgesio ir riksmo šunytis žlebtelėjo atgal J.Sav. Ten pat siekė katinas, ir tuojau žlebtelėjo ant kranto ešerys Mš.

Игры ⚽ Нужен реферат?

žlebtelėti — žlèbtelėti vksm. Kupri̇̀nė žlèbtelėjo ant grindų̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
slepterėti — slèpterėti, ėja ( i), ėjo tr. 1. N, K, KŽ vos girdimai pasakyti. 2. K, KŽ neapgalvotai pasakyti, žlebtelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žlebtelti — žlèbtelti, i ( ia), ėjo žr. žlebtelėti: 1. Žlebteli kokį žodį per neatsargumą, paskui tardo Gs. Žinai, žlebtelsi puse lūpų, o man – kukuok. Rupkės, dar atimt gali arklį, ką manai V.Bub. 2. Žodį žlèbtelia – iš to piktumas Gs. Į akis žlèbtelt… … Dictionary of the Lithuanian Language
žlebterėti — žlèbterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo Rtr, KŽ žr. žlebtelėti: 1. Kbr, Prk Dūdjonienė nenoriai nusišypsojo, mane pamačiusi, ir taip pat nenoriai žlebterėjo vieną kitą žodį I.Simon. 2. Snt Mažu ką daugiau būtų žlèbterėjęs, – tai būtų ir išvežę Pjv. Jei… … Dictionary of the Lithuanian Language
žleptelėti — žlèptelėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ), ėjo RŽ, DŽ = žlebtelėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias